Dviračiais per Tadžikiją (2018)

Filmo trukmė: 1 val. 38 min

Kas yra laisvė? Greičiausiai atsakymas priklausys nuo to, kieno paklausėte. Vieniems šis žodis reiškia valstybę ir jos nepriklausomybę, kitiems „laisvė“ yra asmeninė ir vidinė, tretiems tai tėra proga paminėti valstybinę šventę neinant į darbą. VšĮ „Špikis“ keliauninkai nebe pirmus metus laisvės potyrių ieško ant dviračių, skrosdami įdomias bei tolimas pasaulio valstybes. Praėjusiais, valstybės atkūrimo šimtmečio metais, „Špikio“ komanda leidosi į Tadžikiją, ketindami užvežti Lietuvos vėliavą į aukščiausią Pamyro „greitkelio“ perėją, esančią 4.7 km aukštyje.

Filmas „Dviračiais per Tadžikiją“ yra ne tik apie numintus kilometrus, patirtus iššūkius, komandos konfliktus, nerastus kelius bei ištiestą pagalbos ranką sunkią minutę. Tai filmas, kuriame ieškoma žodžio „laisvė“ prasmės keliautojų mintyse, namiškių, kurie kantriai laukė žinių iš atokaus krašto, ir vietinių tadžikų širdyse. Kaip „laisvę“ mato žmonės, kurių neriboja civilizuoto gyvenimo rutina? Žmonės, kurie teturi tai, ką patys užsiaugino, ar pasigamino?.. Ar jie vertina tai ką turi, o, galbūt, priešingai, jie jaučiasi dar labiau nelaisvi, nes neturi elektros ir darbo biure nuo 8-ių iki 5-ių?

Šis filmas yra apie kelionę. Apie kitokią kelionę. Apie kelionę, kurioje mindamas dviračio pedalus atrandi kažką truputį jautresnio ir gilesnio. Atrandi mūsų jau pamirštą žmogiškumą, kai saulei besileidžiant ir stovint pasimetus, nežinant ką tas tamsus vakaras atneš, iš tolumos išnyra siluetas, kuris šaukia: „Palaukite! Važiuokite pas mus arbatos ir vakarienės!“. Ir supranti, kad viskas bus gerai, tereikia atverti širdį ir priimti ką Tau siūlo pasaulis...

Filmas „Dviračiais per Tadžikiją“ kviečia žiūrovus į kino teatrus kartu pajusti ir laisvę, patirtą keliaujant po retai apgyvendintas plynes bei slėnius, ir vidinę kovą su savimi ir nesibaigiančia beprotybe, kai nelieka nieko kita, kaip tik stumtis dviratį tolyn, trečią dieną iš eilės...